Expression of intonation in Lithuanian and Russian postmodern literature (J. Ivanauskaitė's novel "The Castle of Sleeping Butterflies" and A. Sorokin's "Ball")

Intonacija lietuvių, kaip ir rusų kalboje, pasižymi didelėmis funkcinėmis galimybėmis, yra universali įvairių reikšmių bei papildomų jų emocinių bei stilistinių atspalvių raiškos priemonė. Šios intonacijos galimybės ženkliai sumažėja rašytiniame tekste, kadangi abiejų kalbų grafika nepajėgi pilnai ir visapusiškai tiksliai perteikti garsinę sakytinio teksto sandarą ir raiškos įvairovę. Tuo tikslu autoriai rašytiniame tekste naudoja specialius raiškos būdus (dažniausiai žodinius komentarus, veikėjų reakcijų charakteristikas, įvairius palyginimus, tikslinančius konkrečios intonacijos suvokimą). Būtina pabrėžti, kad tiek lietuvių, tiek rusų kalboje skirtingi autoriai nevienodai jautriai ir dėmesingai rašytiniame tekste fiksuoja reikšmių ir jų atspalvių įvairovę, sakytinėje kalboje išreikštą intonacinių kalbos priemonių pagalba ir adekvačiai suvokiamą kalbos akto dalyvių. Didesnį dėmesį intonacijai ir kitoms neverbalinės komunikacijos priemonėms skiria dabartinės literatūros kūrėjai. Ypatingai netikėtas ir specifines raiškos galimybes intonacijai suteikia postmodernizmo literatūros atstovai, išradingai panaudodami ją kaip vieną iš „kalbinių žaidimų“ praktikos elementų. Straipsnyje nagrinėjami lietuvių ir rusų postmodernizmo autorių intonacinės raiškos ypatumai – J.Ivanauskaitės romane „Miegančių drugelių tvirtovė“ ir A. Sorokino apsakyme „Сахарное воскресенье“ („Cukrinis sekmadienis“).The article deals with expressive possibilities of intonation in postmodern Lithuanian and Russian authors writings, namely, in J. Ivanauskaitė's novel "The Castle of Sleeping Butterflies" ("Miegančių drugelių tvirtovė") and A. Sorokins short story "Sugar Sunday"("Сахарное воскресенье"). The functions of intonation in Lithuanian as well as in Russian are very wide. Intonation is a universal means of expressing different meanings and their additional emotional and stylistic colouring. However, expressive potential of intonation is less employed in written texts than in spoken ones, because graphics in both languages cannot adequately and in a complete way render phonic manifoldness of spoken text. Different authors use specific devices and ways to compensate it (most often written commentaries, description of characters' reaction, different linguistic expressions, which specify perception of given intonation). It must be pointed out, that authors do not render the variety of meanings and their shades equally adequately and carefully in both Lithuanian and Russian written text, what is usually common for spoken text. Only modern writers pay more attention to intonation and other non-verbal communicative means. Especially it is evident in works of postmodern literature, where the authors reveal unexpected and specific potential of intonation. Postmodern writers use intonation creatively as one of the elements of linguistic play